- padaubys
- padaubỹs sm. (3b) J, Skr, Štk, pãdaubis (1) vieta palei daubą, daubos pakraštys: Ka trauka (dainuoja) vaikiai lanko[je], visi padaubiaĩ skamba Vvr. Padaubiūse vė[ja]s negairina – pasnausiuos priš aušrą ben arklamiegį Šts. Padaubiaĩs auga uosiai Šts. Žmonės šneka, kad buvo raganų dvaras tokiam padaubyj ir stovėjo tokia aukšta siena BsPIV84.
Dictionary of the Lithuanian Language.
